BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Išseko mano paikos mintys
Visai kaip laikas, kurį gniaužiau delnuose,
Svajodama, kad būsiu apkabinta,
Pažadinta, sušildyta, nebe viena.

Nebegaliu jau nešt savęs -
Pavargo kojos,
gal nebepamenu tiesiog kas ta viltis
Nenoriu tau
Žadėti rojaus,
o vietoj jo nutempti į tamsias vilnis.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Nėra pasaulyje saugesnės vietos
Už mylimo žmogaus mintis:
Per amžius tavyje gyvent norėčiau,
Tik nežinau, ar įsileist gali.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Tu pasirodei toks be galo mielas,
Tačiau slėpiau savo akis, tartum bailė,
Kai žengėm į šerkšnu papuoštas pievas,
Įkvėpt vėsos ir paukščiams pasakyt sudie.

Tu pamilai saulutės paskutinį spindulį,
Bežaidžiantį su mano palaidais plaukais,
Kai vakare mes gaudėm rudenį,
Lakstydami apmirusiais tuščiais laukais.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Kadaise lijo žvaigždėmis,
tik jos ištirpo tarpuos pirštų
kartu su pasakomis, viltimi
ir tokiu artimu bei šiltu

Lengvučiu bučiniu į ką tik užmerktas akis.

Kadaise laikėmės už rankų,
gūdžiom naktim, bei vos prašvitus,
dabar kai mėnuo žvelgia tau pro langą
savam glėby sūpuoji kitą,

O mano paikos mintys vis dar tave lanko…

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pražilo pievos,
užmerkdamos retas blakstienas.
Sutikim žiemą
nebe kartu: jau vėl po vieną

Sutikim žiemą,
Trumpas dienas, šaltas paklodes
ir keistą jausmą,
kuris dar vakar meilė rodės

Tą keistą jausmą
užšaldykim pavargusioj širdy
Ik pat pavasario
Nuskęskim vienas kito atminty

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Tarytum kas išgėrė mano sielą,
O gal išpyliau ją pati neapgalvotai:
Lašais ir žvilgsniais pro blakstienas
Visiems, kurie vėliau atsiribojo.

Galybę kart mažutę širdį paaukojau,
Išžarsčiau saujomis
tuos laimės trupinius,
Kuriuos kadaise taip tausojau…

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Dangus nukrito man po kojomis šį rytą
Akim aprėpt nebegaliu aš debesų
Ir, rodos, skausmo jau mažiau ar nebebelikę -
Tik tuštuma širdy, kurioj turėtum būti Tu.

Regis, galėčiau plaukt ir skęst tyloj, kurios apstu šį rytą,
Išlupt akis vienatvei ir priversti širdį vėl liepsnot..
Ak, neagaliu, tarytum būtų kas siaubingo atsitikę,
Tarytum baikščią mano sielą kažkas neštųsi velniop.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Nežiūrėk į mane
taip vėsiai,
tarsi sugrįžtančio rudens
atodūsiais apkabintum,
tarytumei lietumi praustum kaltę
mano.

Nekalbėk su manim
tyliai -
taip kaip pati tyla,
žiemos naktį užsisiuvus
išbalusias lūpas
savo.

Pajausk mane
ir mano ilgesį,
rusenančią vienišą meilę.
tuščias rankas
Tavęs tamsoj beieškančias…
Aš kažkada buvau,
o ir esu vis
Tavo.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Liūdesys ir pyktis
pešasi sopančioj galvoj
Ir skausmas lenda po nagais
į akis braunasi,
širdį smaugia

Klykčiau, bėgčiau stogais,
tikėdamasi paslysti…
jei ne baimė,

Sukausčiusi rankas ir kojas
Ir mintis.

Keikiu save, baru;
Raižau odą bausmės nerasdama

o po sekundės esu vargšė
ir mano ašaros gaili manęs,
plauna meilės nebūtį ir savigarbos nebuvimą.

Beprotnamis, kuriame glaudžiuosi ir virpu
jau seniai būtų virtęs tvirtove,
Jei tik išplėšusi iš savęs auglį tą būčiau.
Jei tik žinočiau, kas aš esu
Jei tik pakilčiau į šviesą

Jei tik be baimės…

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Jei gyvenimo džiaugsmas būtų taip pat lengvai prieinamas kaip deguonis kasdieną, greičiausiai jį apmokestintų, genetiškai modifikuotų ar dar kaip nors sugadintų.
Ačiū, nereikia – mokam ir patys susigadinti. Juk užtenka visai nedaug: norėti.
Norėti vasaros, už lango siaučiant pūgai arba lietaus, kai savaitę šutina +35;
Norėti apkeliauti pasaulį, kai ryt šeštą ryto vėl tenka keltis ir pasinerti į darbų monotoniją;
Norėti naujos suknelės, nes ji žalia, o raudona jau nusibodo;
Norėti savaitgalio vidury savaitės, nes tas k&’#a pirmadienis visada ateina nelaiku;
Norėti šuniuko, kai tėvai neleidžia arba vaikelio, kai tavo antroji pusė tam nepasirengus;
Norėti romantikos, gėlių, staigmenos ar dar ko nors, apie ką negali prasitarti, nes visa prasmė dings;
Norėti prie jūros, kai esi namie ir atvirkščiai…
Gera kai svajoji.
Negera, kai per savo gigantišką norą Saulės nebematai.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »